Beveik kiekvieną varžybų įrašą pradedu nuo to, kaip važiuoju į treniruotę, ir pasirodo, kad bus tikrai nelengva – tai šį kartą pradėsiu kiek kitaip.
Atvažiuoju į treniruotę, o ten! O kiek žuvies! O kaip kimba!
Na gerai, pradėkim nuo pradžių – iš tiesų Alytaus Didžiosios Dailidės tvenkinio pasirinkimas šiek tiek nustebino, nes nors ir buvo kalbėta apie tai ne vieną kartą – prie šio tvenkinio dar nesu buvęs, o ir Alytuje esu lankęsis tik pravažiuojant. Atsidarius žemėlapį ir užmetus akį, parko tvenkinys neatrodė labai įspūdingai: seklus, žiedinis maršrutas aplink jį visą – garantuotas triukšmas ir žmonės visą laiką (ypač kai varžybos vyksta šeštadienį), wake parkas per patį jo vidurį, pavėsinės prie vandens, kelios maudyklos… Vienu žodžiu, neatrodė kaip labai gera vieta varžyboms.
Tačiau nuvykus į vietą mano nuomonė pasikeitė. Ir bendrai – Alytus visai gražus miestas, nors ir kiek apleistomis rekreacinėmis erdvėmis: kiaurai per suoliukus auganti žolė, kurios pjovimo grafiko kažkas nesužiūrėjo, lūžtantys laiptai į pagrindinį piliakalnį. Bet bendrai – vaizdas geras.

Ir pats tvenkinys atsidarė pirmu metimu – pasirodo, visi, kurie gąsdino ešeriukais, nemelavo. Tikriausiai 90 % visų metimų arba barkšteldavo per masalą, arba užkibdavo ešeriukas. Ties tvenkinio perbėgimu ešeriukus galima buvo semti kibirais, ir kas smagiausia – žuvis noriai pasirašydavo avižėlei. Kurį laiką smagiai patraukęs mikro ešeriukų, nuėjau ieškoti didesnės žuvies, kurios, labai akivaizdu, kad buvo. Pakrantėse vyko veiksmas: burbuliavo mailius, mailių kažkas vaikė, per vidurį pliaukšėjo karpiai – vienu žodžiu, atrodė visai neblogai.
Skaityti toliau: 2025 Alytaus varžybų etapas ir dar kartą apie tai kas yra avižadrebis


