Pradėkime nuo to, kad šis žvejybos būdas smarkiai išpopuliarėjo Lietuvoje dar visai neseniai – nors apie jį lietuviškuose interneto tinklalapiuose jau kalbama bene prieš 15-20 metų ir tikrai iki tol buvo žvejų, kurie karšius ir raudes gaudė būtent pasunkintais kabliais su dirbtiniais masalais ir žvejyba avižėle ne vien žiemos metu yra tikrai žinoma ir naudojama.
Šis žvejybos būdas dažniausiai užkabina tuo, kad kaip ir įprastai spiningaujant nereikia tampytis ir maišyti pašarų, trijų dalių match tipo meškerių, laikiklių, kėdžių ir t.t. Ir pagauti galima praktiškai visur ir bet kurią žuvį – tiek vadinamą baltą, tiek ir plėšrią. Viskas ko reikia – lengvas spiningėlis, sauja avižėlių ir dirbtinis masalas. Kaip ir spiningaujant, galima rinktis įvairius pravedimo būdus – nuo paviršiaus iki ridenimo dugnu, paprastai kaip ir žieminėje žūklėje, avižėlė trūkčiojama, imituojant masalo judėjimą.

Kas suteikė tokį pavadinimą nesu tikras, bet dar 2014 m. „Žvejok“ numeryje buvo dalinamasi būtent taip pavadinto šio žvejybos būdo paslaptimis. Pavadinime, tiesą sakant, ne per daug fantazijos, bet pakankamai gerai apibūdinama žvejybos esmė – „aviža“ ir „drebinti“. Yra ir kitų pavadinimų, iš kurių tikriausiai populiariausias „mormyšingas“ (nuo rusiško мормышинг), iš kur šis žvejybos būdas ir kilo, bei nano jig, arba kartais apkandžiojant avižas paliekamas tiesiog „aviždrebis“.
Jei norėtume jau apibrėžti tokį žvejybos stilių – iš esmės pavadinčiau jį žvejyba spiningu avižėle itin lengvais įrankiais, dirbtiniu masalu imituojant natūralų žuvies maistą.
Iš esmės, avižadrebyje nėra tokio griežto apibrėžimo, kiek jo sukeliama emocija – jei jums smagiau per valandą – kitą sugauti krūvą mažesnės žuvies, nei sėdėti, velkiauti, spiningauti pusę dienos ir laukti TOS gyvenimo žuvies kibimo – tuomet avižadrebį rekomenduoju išbandyti. Kaip visada, yra kas pasakytų priešingai, tačiau tikslingas baltos žuvies gaudymas avižadrebiu, didelių karšių medžioklė šiuo lengvu spiningėliu ar lydekų žūklė – visa tai tikrai įmanoma, tačiau tikrai neapibrėžia šios žvejybos būdo ir nėra skirta vien tokiai specializuotai žvejybai.
Yra, kas vadina šį būdą avižadrėbiu, nors avižomis čia labai nesidrabstoma, gal aišku, išskyrus žvejybą brūzgynuose ar tarp povandeninių šaknų.
Avižadrebio įrankiai
Žvejojama specialiu spiningu, dažniausiai iki 2 m. ilgio, skirtu specialiai tokiam žvejybos būdui – užmetimo testas paprastai nurodomas nuo 0 iki 3 g. Plonas pintas valas, 0.1 – 0.3 PE (pagal japonišką matavimo sistemą, mažiau nei 0.1 mm diametro) arba monofilamentinis iki 0.12 mm diametro, nors tai jau viršutinė storio riba.
Dabar spiningų, tinkančių šiai žūklei galite rasti bet kurioje didesnėje žvejybos reikmenų parduotuvėje, (populiariausi jų tikriausiai Crazy Fish gamintojo Nano Zero ir Nano One) kaip ir silikoninių masalų.
Kiek sudėtingiau su avižėlėmis, čia žvejų, gaudančių šiuo metodu nuomonės dėl avižos svorio išsiskiria dažniausiai. Mano nuomone įprastinėje žieminėje žūklėje dažniausiai naudojamos sveria 1 g. ar daugiau, o tai jau svorio riba – nes šioje žvejyboje dažniausiai turėtų būti naudojamos 0.2 – 0.5 g sveriančios avižėlės, esant dideliam gyliui, neaktyvioms žuvims ar šaltame vandenyje kartais sunkinama iki 1-1.5 g, nors tokią žvejybą jau ne kiekvienas pavadintų kaip avižadrebį. Plačiau apie mano naudojamas avižėles aprašiau čia.
Po pačio spiningo tikriausiai svarbiausia yra ritė, paprastai sverianti iki 200 g. ir iki 2000 dydžio – tiek spiningas, tiek ir ritė bei valas svarbūs užmetimo nuotoliui, o jei turite 0.2 g. sveriančią avižą, tai lašišiniu kotu ir storu pintuku toli nenumesite, todėl pradinės investicijos šiam žvejybos būdui nėra tokios jau mažos, mat dažniausiai įrankiai reikalingi specifiniai ir nauji.

Ką galima pagauti su avižadrebiu
Kaip jau ir minėjau, pagauti įmanoma tikriausiai viską ir beveik visur – dažniausia žuvis tikriausiai bus ešerys, kuris negali atsispirti šiam žvejybos būdui, taip pat – alkanos raudės, kuojos, lydekos, šapalai, karpiai, karšiai, plakiai, starkiai, žiobriai, aukšlės ir visa kita. Žuvys paprastai kimba mažesnės, nei gaudant spiningu ar dugnine, tačiau jausmas traukiant piktą sportinę raudę ypač lengvu spiningėliu yra ne ką blogesnis, nei lupant 3 kg. lydekaitę kietu fast akcijos spiningu.

Kita vertus, neskubėkite nurašyti avižadrebio žūklę smulkmei. Pasitreniravus laimikiai didėja, o ir bet kurį avižadrebio naujoką tikrai nudžiugins ne vienas „bonusiukas“ (bonusiuku aš vadinu žuvį nuo 400 g.) kuris tikrai ne taip ir retai prašauna žvejojant šiuo būdu, tikrai žinau ne vieną žveją kuris ir pats užkibo ant avižadrebio metodo kabliuko, būtent kartu su pirmu „bonusiuku“.

Dėl mažo avižėlės svorio tikriausiai vienintelis minusas yra žvejybos atstumas – tiek dideliuose gyliuose, tiek ir maksimaliu užmetimo atstumu jautrumas prarandamas, tačiau tai puikus būdas žvejoti ne tik nuo kranto bet ir iš valties, praktiškai bet kada sezono metu. Maksimalaus gylio avižadrebiui kaip ir nėra, tai priklauso nuo jūsų įgūdžių, tačiau gaudymas 5-10 metrų gyliuose didesniu atstumu jau labiau panašėja į žieminę žūklę, nei į gerai kontroliuojamą avižos pravedimą.

Kas toliau?
Ir tik 2022 m. įvyko pirmasis avižadrebio žvejybos mėgėjų čempionatas (du etapai), 2023 planuojami net keturi tokie etapai, taigi, jei tik turite noro sudalyvauti – tai puiki proga pažinti šį žvejybos būdą, pamatyti naudojamus įrankius ir pačius žvejybos būdus.
Klausimai, pageidavimai, pasiūlymai? Susiekite el. paštu: info{@}avizadrebis.lt

