Paskelbta

2025 Alytaus varžybų etapas ir dar kartą apie tai kas yra avižadrebis

Beveik kiekvieną varžybų įrašą pradedu nuo to, kaip važiuoju į treniruotę, ir pasirodo, kad bus tikrai nelengva – tai šį kartą pradėsiu kiek kitaip.

Atvažiuoju į treniruotę, o ten! O kiek žuvies! O kaip kimba!

Na gerai, pradėkim nuo pradžių – iš tiesų Alytaus Didžiosios Dailidės tvenkinio pasirinkimas šiek tiek nustebino, nes nors ir buvo kalbėta apie tai ne vieną kartą – prie šio tvenkinio dar nesu buvęs, o ir Alytuje esu lankęsis tik pravažiuojant. Atsidarius žemėlapį ir užmetus akį, parko tvenkinys neatrodė labai įspūdingai: seklus, žiedinis maršrutas aplink jį visą – garantuotas triukšmas ir žmonės visą laiką (ypač kai varžybos vyksta šeštadienį), wake parkas per patį jo vidurį, pavėsinės prie vandens, kelios maudyklos… Vienu žodžiu, neatrodė kaip labai gera vieta varžyboms.

Tačiau nuvykus į vietą mano nuomonė pasikeitė. Ir bendrai – Alytus visai gražus miestas, nors ir kiek apleistomis rekreacinėmis erdvėmis: kiaurai per suoliukus auganti žolė, kurios pjovimo grafiko kažkas nesužiūrėjo, lūžtantys laiptai į pagrindinį piliakalnį. Bet bendrai – vaizdas geras.

Ir pats tvenkinys atsidarė pirmu metimu – pasirodo, visi, kurie gąsdino ešeriukais, nemelavo. Tikriausiai 90 % visų metimų arba barkšteldavo per masalą, arba užkibdavo ešeriukas. Ties tvenkinio perbėgimu ešeriukus galima buvo semti kibirais, ir kas smagiausia – žuvis noriai pasirašydavo avižėlei. Kurį laiką smagiai patraukęs mikro ešeriukų, nuėjau ieškoti didesnės žuvies, kurios, labai akivaizdu, kad buvo. Pakrantėse vyko veiksmas: burbuliavo mailius, mailių kažkas vaikė, per vidurį pliaukšėjo karpiai – vienu žodžiu, atrodė visai neblogai.

Skaityti toliau: 2025 Alytaus varžybų etapas ir dar kartą apie tai kas yra avižadrebis
Paskelbta

2025 Avižadrebio čempionato Kauno marių etapo apžvalga

Nežinau, kelintą kartą jau apsilankęs vietose, kur organizuojamas naujas (ar senas) etapas, sau pasakau: „Lengva nebus“. Ne kitaip buvo ir su Kauno mariomis.

Šis telkinys – jau legendomis apipintas. Žuvies, nepaisant košės žvejų, ten vis dar daug – visokia: ir didelė, ir maža. Kiekiai net ir prie kranto tokie, kad nors graibštu semk ir dėk ant liniuotės.

Deja, realybėje Kauno marios (leisiu sau sutrumpinti į KM) nėra labai avižai draugiškas telkinys. Taip, ten galima pagauti labai gražių kuojų, sterkų, ešerių, lydekų, ir aišku, garsiųjų marių karosų. Būtent čia mano karosų rekordas – 1,45 kg „krakenas“, pagautas su aviža. Tą dieną buvo dar pora karosų kibimų, bet visų realizuoti nepavyko. Bet, manau, visi esame turėję TĄ dieną, kai žuvis kimba išskirtinai.

Dar ankstyvą pavasarį (balandžio mėn.) į jachtklubą užplaukia labai gražių kuojų, bet ir jos nekimba kaip iš patrankos.

Į pirmąją treniruotę, likus gerai savaitei iki varžybų, važiavau nusiteikęs pusiau optimistiškai (nes žinau, kiek ten žuvies), bet kartu ir su nerimu – žinau, kokia ji įnoringa. Treniruojuosi apie 4 val., pagavau gal 5 žuvis. Aukšlių – gausu, bet šiandien jų negaudau, bandau iškrapštyti kažką įdomesnio. Prie krantų – būriai, ne tik mailiaus, bet ir kuojų, ir visai gražių ešerių. Skuterių įlankoje prie pat kojų pasimakaluoja apie 3 kg karšis, praplaukia legalus salatis, bet… aviža žuviai visiškai neįdomi. Treniruotę baigiu be proveržio. Net katinas nusivylęs.

Skaityti toliau: 2025 Avižadrebio čempionato Kauno marių etapo apžvalga
Paskelbta

2025 Avižadrebio čempionato Skriaudžių etapo apžvalga

Skriaudžiuose gaudome jau trečius metus, todėl vieta nėra nauja ir pakankamai pažįstama. Tačiau šių metų Skriaudžių etapas – tarsi „ant steroidų“: su valtimis. Ir kaip jau tradiciškai būna, nors mano nuomone valtys ir avižadrebis – neatsiejami dalykai, organizatoriai sako, kad registracija vyksta vangiai. Sklinda kalbos, kad dėl to daugiau etapų iš valčių gal ir nebebus. Visgi dieną prieš startą rezultatai jau visai neblogi – prisiregistruoja 29 dalyviai. Dalis jų neturi valčių ir nelipa į vandenį. Kaip tokiu atveju įmanomas etapas „iš valčių“, kai žvejojama nuo kranto – neaišku. Bet kaip visada, tai galima nurašyti mėgėjų, o ne profesionalų čempionatui.

Šį kartą prizas tikrai išskirtinis – „Galaxy Kayaks“ dovanoja apie 500 eurų vertės kajaką. Tai vertė, kuri berods viršija tiek pernykščio, tiek užpernai metų nugalėtojų prizus kartu sudėjus. Smagu, kad atskiri etapai, ypač Klaipėdos, rėmėjų dėka („Fish On“ ir dabar – Skriaudžių), pagaliau gauna tikrai išskirtinius ir vertingus prizus. Kadangi kajakai – tikrai mano arkliukas, nors vieno dar vieno man ir nereikia (jau turiu tris), noras užimti kuo aukštesnę vietą vis tiek lieka.

Kelios dienos prieš varžybas užsuku į Skriaudžius pasiplaukioti – garsiosios Skriaudžių žolės jau apėmusios pusę vieno tvenkinio ir dalį kito. Trečiajame – tiek užžėlę, kad belikę vos keli langai atviro vandens. Šį tvenkinį iškart atmetu, nors pagal varžybų taisykles jame irgi galima žvejoti.

Skaityti toliau: 2025 Avižadrebio čempionato Skriaudžių etapo apžvalga
Paskelbta

2025 Avižadrebio čempionato Klaipėdos etapo apžvalga

Šiais metais varžybos, kaip ir pernai, prasideda labai panašiai. Užmetęs akį į orus prieš savaitę, matau tą patį vaizdą – šlapdriba su stipriu vėju ir +4 laipsniai. Pernai tokios prognozės neišsilaikė – oras buvo puikus. Atvykę su žieminėmis striukėmis, per varžybas jas galėjome nusiimti, užteko šiltesnės liemenės. Labai tikėjausi, kad bus taip ir šiemet – ir štai stebuklas: orai pagerėjo. Tačiau stiprus vėjas išliko, dienos buvo giedros, bet naktimis – šalnos, o dieną šilo vos iki 8 laipsnių. Kadangi toks temperatūros kritimas įvyko kaip tik po kelių itin šiltų savaičių (iki balandžio 26 d. buvo viršyti net 16 šilumos rekordų per visą stebėjimo istoriją), pasidarė aišku – lengva nebus.

Šiemet atvykau anksčiau, kad galėčiau patikrinti vandenis. Pernykštė treniruotė davė daug – jei ne ji, tikrai nebūčiau buvęs tarp prizininkų. Todėl nepasitikrinti telkinio prieš varžybas, kai esu ten vos du kartus gaudęs, būtų buvęs per drąsus žingsnis.

Sutikau vos du dalyvius, bet žinau, kad vakare jų buvo daugiau. Treniruotė man praėjo vidutiniškai-prastokai – reikalus pataisė tik po pietų užkibęs gražuolis 38 cm ešerys. Visos varžybos vyko Jono kalnelyje; pernai – visoje Danėje ir Jono kalnelyje. Iš pernai išmokta pamoka – žvejoti reikia kalnelyje, tam tikrose vietose, kur žuvis laikosi pastoviai.

Treniruotės metu bangomis kibo smulkūs, apie 10 cm ešeriukai įvairiausiose vietose – tiek gylyje, tiek žolėse, tiek po tilteliais. Tad pirminė strategija buvo susirinkti tuos 10 „matroskinų“, o likusį laiką skirti didesnių ešerių paieškai. Balta žuvis avižėle visiškai nesidomėjo – kuojos bėgo, aukšlės plaukė į kitą pusę, pasitaikė keli smulkūs ir alkani salačiukai. Per visą dieną pavyko pagauti tik kuoją ir aukšlę – iš baltos žuvies.

Vėjas buvo toks stiprus, kad 0.3 g avižėlę su valu pakeldavo virš vandens – ją galėjai leisti kaip aitvarą žuvėdroms ar kirams gaudyti.

Skaityti toliau: 2025 Avižadrebio čempionato Klaipėdos etapo apžvalga
Paskelbta

Metai buvo geri

Avižadrebis – man pati smagiausia žvejybos forma. 2024 buvo fantastiški – daug žvejota, daug pagauta, pagerinti asmeniniai rekordai, puikus rezultatas 2024 avižadrebio mėgėjų varžybose, pagaliau ir karosas virš kg, ešerys 40 cm+, ir trys lynai avižėle!

Smagiausius ir man gražiausius momentus sudėjau į trumpą video, bet įspėju, pažiūrėjus gali apimti stiprus noras lėkti prie vandens..

Paskelbta

2024 avižadrebio mėgėjų čempionato čempionas!

Ir tikėjausi ir nesitikėjau! Šiemet šiaip taip pavyko per visas varžybas rasti žuvį ir parinkti joms masalus bei pravedimus, nepaisant to, kad kiekvienas etapas buvo tiesiog juodas darbas. Nežinau, gal būna varžybų kur trauki žuvis viena po kitos, ir tik žiūri ar oponentų kibiras dar ne pilnas – tai bent iki šiol visos kurios buvo avižadrebio varžybos stebindavo tuo, kad net ir surinkti 10 žuvų per tas šešias valandas tikrai nebūdavo taip paprasta.

Dalyvavau 3 etapuose iš 5, leidau sau šį kartą nedalyvauti ten, kur mano nuomone žvejyba prasilenkia su avižadrebiu aplamai, tai dirbtinėse žuvies veisyklose Chill ‘n fish bei Arvyduose, kuriuose žvejyba su realiomis sąlygomis nelabai ką turi bendra. Aš sutinku, gal prūdinį karpį traukti ir smagu, na bet man tai atrodo ypatingai beprasmiška.

Suskaičiavus taškus paskutiniame etape, mano surinkti 7 taškai lėmė pirmą vietą, nors varžovai paslydo tik keliais centimetrais ir po vieną papildomą tašką – kaip jau minėjau – ir tikėjausi, ir nesitikėjau. Iš trijų etapų visi trys buvo priziniai, tai manau šiemet tempą pavyko išlaikyti.

Ta proga pagalvojau kad nelabai ką čia yra ir slėpti, visgi geri masalai ir kabliukai tikrai daro savo – o jais esu netgi super patenkintas.

Apie spalvas – šiemet ypatingai gerai veikė žalia ir jos atspalviai, nuo itin tamsios iki salotinės, netgi paneigiant standartinę taisyklę kad drumstame vandenyje ryškios spalvos, skaidriame natūralesnės – nieko panašaus, labai skaidriame vandenyje salotinis masalas veikė netgi geriau negu natūralių spalvų. Bet vėlgi – viskas labai priklauso nuo to, kuo žuvys telkinyje minta natūraliai, ir jei masalas primena kažką iš jos dienos meniu, joms tikrai sunkiau tokio patiekalo atsisakyti.

Antroje vasaros pusėje gerai veikė auksinė spalva ir kaip visada, mano ne itin mėgstama, bet nelabai kuo pakeičiama – balta, ypač jei norite prūduose karosus pagainioti, o baltas bugstick’as suviliojo ne vieną didelį ešerį.

Taigi pristatau – EpicBite tournament edition masalų dėžutę, manau spalvos ir formos tikrai liks aktualios dar ir šiems ir kitiems metams.

Kas joje: po dvidešimt 5 skirtingų spalvų (magic green, white pearl, UV emerald, amber gold, UV plum) labiausiai pasiteisinusių žvejyboje bugstick (vadinamo poliario tipo) masalų, swiftleech (pearl white, liaudyje dar vadinamos tantomis tipo masalai) ir išrankioms žuvims, kai jos nenori kibti – tiptail (amber gold, UV carrot, caramel), viso 180 masalų.

Kokiam sezonui rinkinys skirtas – avižadrebio sezonui. O va kas yra avižadrebio sezonas, jau galima ginčytis, nes yra žmonių kurie rėkia, kad su aviža gali ir kelio baloje prie +40 pagauti. Tada kyla įvairių klausimų dėl svorių, ilgių ir tada vėl viskas apsisuka ratu ir grįžtama prie to paties klausimo į kurį nėra atsakymo – o tai kas yra tas avižadrebis? Jei uždedu 0.8 g masalą ar čia nano džigas? Jei žvejoju su 6 cm ilgio guminuku, čia avižadrebis ar jau tiesiog spiningavimas? O jei uždedu ant avižos kukurūzą (ar tikrą, ar guminį) ir braukiu dugnu? Čia dugninė, spiningas ar vis dar avižadrebis? Tai šitą paliksiu nuspręsti kiekvienam atskirai.

O rinkinys šiaip, skirtas gaudyti daugiau pirmai vasaros pusei, maždaug nuo vėlyvo balandžio, gegužės, iki rugpjūčio pradžios, su svoriais iki 0.7g. Kitais metų laikais tikrai žuvies irgi iškrapštysite, tačiau bent man šios spalvos pasiteisina būtent tokiu metų laiku, nes tiesiog žuvims primena būtent tikrą maistą kuriuo juos tuo metu maitinasi, ir tikrai labai nekantriai laukiu pavasario, kai prie vandens vešiuosi būtent šitaip sudėtą masalų dėžutę.

Paskelbta

Dvi prizinės vietos mėgėjų avižadrebio čempionato 4 etape!

Mėgėjų čempionatui vykstant antrus metus, o skaičiuojant su varžybomis, vykusiomis 2022 metais, jau ir trečius, ketvirtasis šių metų etapas vykęs Šamo guolio sodyboje buvo pirmasis iš valčių – šį formatą, tiesą sakant, varžybų organizatoriui pasiūliau pats, nes vis dar manau, kad avižadrebis geriausiai atsiskleidžia gaudant būtent iš valties. 

Taigi, kai šiemet buvo paskelbta, kad visgi vyks pirmos varžybos iš valčių, laimės buvo pilnos kelnės. Bet, kai likus savaitei iki etapo organizatoriai paskelbė kad varžybos visgi vyks privačiame sodybos tvenkinyje, tai laimė kelnėse vos nevirto nelaime – tiesą sakant, jei nebūčiau šio etapo pasiūlęs pats, būčiau jame nedalyvavęs, nes vėlgi, tiek privačiuose, tiek ir žuvininkystės tvenkiniuose, žuvis elgiasi ne natūraliai ir kuo toliau tuo didesnis absurdas man atrodo drebinti murzinuose karpynuose.

Tačiau, kaip ir minėjau, kadangi šitą etapą pats užsitraukiau ant savo galvos, tai ir privirtą košę turėjau padėti srėbti. Kaip juokavo (spėju, kad nejuokavo) organizatorius varžybų pabaigoje – tai buvo pirmasis, eksperimentinis etapas iš valčių ir greičiausiai paskutinis. 

Nors valčių buvo pakankamai – galima buvo sėdėti ir po du, nors ir ne komandoje, dalyvių susirinko vos 16 – dvigubai mažiau lyginant su kitais etapais. Organizatoriams tai blogai, o tiems kurie atvyko, tai reiškė dvigubai mažesnę konkurenciją, beveik garantuotą galimybę būti 15-tuke, nesunkų patekimą į 10-tuką, ir realius šansus patekti į penketuką. 

Skaityti toliau: Dvi prizinės vietos mėgėjų avižadrebio čempionato 4 etape!
Paskelbta

Avižadrebio žvejybos rezultatų programėlė

Po to, kai kelis kartus bandėme su draugais tarpusavyje „persimesti“ avižadrebio žvejyboje pagal apytiksles čempionato taisykles, vienas nepatogiausių dalykų buvo pagautos žuvies registravimas. Gal čia kiek užbėgau už akių – šiuo metu tiek avižadrebio varžybose tiek ir kitose, dažniau einama nebe prie žuvies svėrimo, o prie žuvies ilgio matavimo. Varžybose žuvis fotografuojama ant liniuotės, na, o paprastam kasdieniniam pagavai-paleisk, dar lengviau – tik pridėjai prie ruletės ir žuvis keliauja atgal.

Kai žuvys kelios, panašaus ilgio, dar nieko, bet ir fotografuoti valtyje nelabai patogu, o vėliau, jei žuvų yra daugiau nei 10 (per varžybas registruojamos 10 ilgiausių žuvų) dar reikia ilgius ir išrūšiuoti pagal dydį ir atmesti mažesnes žuvis.

Taip ir gimė labai paprasta rezultatų registravimo ir įvertinimo programėlė, kurią rasite adresu avizadrebis.lt/turnyras.


(more…)
Paskelbta

Avižadrebio varžybos?

Nors avižadrebio metodu iš esmės galima žvejoti visus metus – kai tik yra atviro vandens, tačiau paprastai sezono pradžia laikoma tuomet, kai orai sušyla ir žuvis tampa aktyvesnė. Esant šaltam vandeniui dažnai naudojamos ir sunkesnės avižos ir netgi gali būti naudojamas gyvas masalas, pvz, uodo trūklio lervos (matylius), tačiau avižadrebio varžybose masalai ir svoriai apibrėžti gerokai griežčiau.

Skaityti toliau: Avižadrebio varžybos?