Paskelbta

Prizinė vieta avižadrebio čempionate Klaipėdoje!

Jei smarkiau domitės avižadrebiu, tikriausiai žinote apie jau trečius metus iš eilės metus organizuojamą mėgėjų avižadrebio čempionatą.

Pradėsiu nuo to, kad niekaip negaliu pabaigti ilgos rašliavos apie 2022-2023 avižadrebio čempionatus, kur dalyvauju nuo pačio pirmo renginio ir jau buvo berods iš viso 7 etapai, iš kurių praleidau tik vieną, o jau, žiūrėk, tuoj birželis ir 2024 m. čempionatas tuoj įpusės.

Tai kol kas 2023 palikime dar šiek tiek ramybėje, o ir nesenus įvykius prisiminti lengviau. Čia šiek tiek daugiau aprašysiu 2024 m. balandžio mėn., 27 d. avižadrebio mėgėjų varžybų čempionato etapą, įvykusį Klaipėdoje, Danės upėje.

Šiais metais tai buvo pirmosios tokio tipo varžybos ir neįprastai šilta pavasario pradžia jau žadėjo daug malonių žvejybų, kol oras negrįžo į standartinį lietuvišką pavasarį ir galų gale, likus savaitei, varžybų datai Klaipėdoje ėmė prognozuoti +3, stiprų vėją ir šlapdribą.

Kitas dalykas, mano žvejybos patirtis Klaipėdoje yra jokia, išskyrus vieną gerai atmintį įsirėžusį išplaukimą lašišų gaudyti į jūrą (nieko nepagavom, 2/3 laiko pykino, kolegos porą valandų vėmė). Iki varžybų peržiūrėjau (kaip manau ir didžioji dalis kitų dalyvių) nemažai vaizdo įrašų, tarp kurių buvo keli ir praėjusių metų čempiono, Ovidijaus Putnos.

Likus kelioms dienos iki varžybų oro prognozės pasitaisė į visai neprastas, giedrą dieną, be lietaus, +12-16. Į Klaipėdą atvažiavau diena prieš, kad bent kažkiek susipažinčiau su vandens telkiniu – ir paaiškėjo kad tai buvo esminis dalykas. Jei varžybas būčiau pradėjęs be treniruotės – manau rezultatai būtų prastesni, o gal ir labai prasti. Tačiau likęs pusdienis padėjo atrasti ir masalo tipą ir spalvą, ir, nors ir buvo skelbta kad galima gaudyti ir uoste ir Jono kalnelyje, apėjus visą uostą pasirodė, kad ten žvejoti visgi draudžiama.

Standartiškai treniruotę pradėjau nuo tų vietų kurios atrodo bent kažkiek matytos youtube ir po geros valandos susitikau su daugiau dalyvių nei pagavau žuvų. Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad pagal varžybų taisykles, mes vadovaujamės valstybinėmis žvejų ir mėgėjų taisyklėmis, kas reiškia, kad visos lydekos, sterkai, salačiai šiuo metu dėl draudimų yra neįskaitinės žuvys, o tai irgi keičia reikalus.

Kol radau kelias vietas kur žuvis laikosi, per tą laiką jau kažkas pagavo ir karšioką, ir kažkas visą krūvą mažų salačių. Viena įdomesnių žuvų, kurių anksčiau nebuvau pagavęs, pasirodė ožka, pakankamai agresyvi, tai ir lengviau pagaunama, o kas svarbiausia, ilga žuvis, todėl priminsiu pagrindinę taisyklę – varžybų gale teisėjams siunčiamos 10 ilgiausių išmatuotų žuvų nuotraukos, o jei jau turi 10 ožkų, tai esi surinkęs apie 170-180 cm, kas, kaip rodo istorija, bet kurioms varžyboms nėra blogas rezultatas.

Dar pažvejojus viskas pasidarė aišku – laimės tas, kas ištrauks daugiausiai karšių ir tai bus koziris kuris keis visus reikalus. Nemalonu tai, kad nemažai tų karšių, kvapniai sau pūvančių gulėjo ir pakrantėse ir tie patys kurie buvo pastebėti vandenyje, atrodė sergantys, vangūs.

Kaip visada prieš varžybas, eilinį kartą pasidarė aišku, kad lengva nebus.

Varžybos prasidėjo kiek vėliau nei įprastai, po du startavome 9 val. Pradėjome nuo Danės upės, tuo metu kai didžioji dalis dalyvių sulėkė į Jono kalnelį. Deja, šis manevras per daug nepasiteisinom, surinkome po kelis ešeriukus, po kokios valandos pakrantės žolėse netoli Meridiano užkibo ir didesnė (26 cm+) kuoja, bet 10 žuvų surinkti užtrukau dar valandą, kas palyginus su vakarykščiu vakaru buvo prastesnis rezultatas.

Po 11 pajudėjome ir mes į Jono kalnelį – kaip ir dieną prieš, žuvis stovėjo tose pačiose vietose, tai ešeriukų kaip ir netrūko, bet po pusvalandžio pasisveikino pirmasis karšis ir nuotaika pasitaisė. Toje pačioje vietoje, nepraėjus nei 5 minutėms, kažkas gerai pakimba ir važinėja po visą kanalą, niekaip neatkeliu, akyse karšis, širdis kulnuose, kad nenueitų. Šiaip taip krykštaudamas pasikeliu – gyvatė, tfu., lydeka, kad ją kur.. ir visai graži, 60+ cm. Tobulai pakirsta, leidžiasi ištraukiama, valo nenukanda. Deja deja.. Žuvis neįskaitinė.


Pakeičiame kelias vietas, pasilabina dar vienas karšis ir ožka. Nors ožkos vaikšto būriais, šiandien jų mažai, ir tos pačios nenori kibti. Apeinam kalnelį, nieko geresnio ir čia manau buvo klaida – grįžtam į Danę, einam tolink, link geležinkelio tilto kur varžybų pabaigos zona ir nuo 12 val iki pačios varžybų pabaigos, man daugiau nieko ir nepavyksta išprašyti didesnio nei 16 cm, nors tuo metu kolega pakabina pirmą karšį.

Keliaujam į finišą, nuotaikos visokios, kaip ir visuomet. Tiksliai prognozuoti rezultatus sunku, nes dalis dalyvių nepagavo 10 žuvų, kiti mačiau kad lupo po bent 2-3 karšius ir big fish’as tikrai ne mano. Mano spėjimu, turėčiau būti penketuke, bet vėlgi, kai žvejų 25, negali žinoti kas ką sugavo, nes visi užsidėję pokerfeisus. Tik Ovidijus neslepia nusivylimo prastais rezultatais.

Galų gale prizinės vietos – mano užimta trečia vieta ir antrasis varžybų trofėjus mano kolekcijoje. Žinoma apmaudu kai iki pirmos vietos pritrūksta bendro žuvies ilgio 1.8 cm. – mano rezultatas 220,5 cm, pirma ir antra vietos surenka 222,2 cm, tai antros vietos nugalėtoją nuo pirmos galėjo pakeisti net 0.1 cm…

Reziumė – kol kas labiausiai patikęs etapas iš visų buvusių varžybų ne tiek dėl laimėtos vietos, kiek dėl galų gale normalesnės žvejybos nebe karpių ar upėtakių komerciniame tvenkinyje, o realiomis sąlygomis. Streetfishing stilius čia buvo visai neblogai.

Kitas dalykas – geriausias jausmas žvejybos varžybose yra ne tik gauti prizines vietas, bet dar jas ir iškovoti savo gamybos įrankiais (avižėlėmis) ir masalais. Klaipėdos etape man tobulai abi dienas dirbo EpicBite Bugstick (poliario) tipo masalas patrumpintu galu, kibiausia buvo rudai žalia spalva (Magic Green), kuri šį šaltą pavasarį pasiteisina jau nebe pirmą kartą ir violetinė UV Plum.

Sekantis 2024 etapas laukia 05 11 d. netoli Kauno, Skriaudžių tvenkiniuose. Dar yra laiko registracijai – jei domina, apsilankykite avižadrebio mėgėjų čempionato grupėje.