Paskelbta

Dvi prizinės vietos mėgėjų avižadrebio čempionato 4 etape!

Mėgėjų čempionatui vykstant antrus metus, o skaičiuojant su varžybomis, vykusiomis 2022 metais, jau ir trečius, ketvirtasis šių metų etapas vykęs Šamo guolio sodyboje buvo pirmasis iš valčių – šį formatą, tiesą sakant, varžybų organizatoriui pasiūliau pats, nes vis dar manau, kad avižadrebis geriausiai atsiskleidžia gaudant būtent iš valties. 

Taigi, kai šiemet buvo paskelbta, kad visgi vyks pirmos varžybos iš valčių, laimės buvo pilnos kelnės. Bet, kai likus savaitei iki etapo organizatoriai paskelbė kad varžybos visgi vyks privačiame sodybos tvenkinyje, tai laimė kelnėse vos nevirto nelaime – tiesą sakant, jei nebūčiau šio etapo pasiūlęs pats, būčiau jame nedalyvavęs, nes vėlgi, tiek privačiuose, tiek ir žuvininkystės tvenkiniuose, žuvis elgiasi ne natūraliai ir kuo toliau tuo didesnis absurdas man atrodo drebinti murzinuose karpynuose.

Tačiau, kaip ir minėjau, kadangi šitą etapą pats užsitraukiau ant savo galvos, tai ir privirtą košę turėjau padėti srėbti. Kaip juokavo (spėju, kad nejuokavo) organizatorius varžybų pabaigoje – tai buvo pirmasis, eksperimentinis etapas iš valčių ir greičiausiai paskutinis. 

Nors valčių buvo pakankamai – galima buvo sėdėti ir po du, nors ir ne komandoje, dalyvių susirinko vos 16 – dvigubai mažiau lyginant su kitais etapais. Organizatoriams tai blogai, o tiems kurie atvyko, tai reiškė dvigubai mažesnę konkurenciją, beveik garantuotą galimybę būti 15-tuke, nesunkų patekimą į 10-tuką, ir realius šansus patekti į penketuką. 

Prieš varžybas pasišneku su dalyviais, pasirodo yra ir tokių kurie čia gaudo pastoviai, vieno iš jų teigimu, puikiausiai kimba karosai, tvenkinys maksimaliai artimas natūraliam, nes žuvis nešeriama, įleista prieš porą metų ir palikta ramybėje. Tiesa, po pietų tas pats dalyvis pasakojo, kad žvejybos pradžioje plaukė į vietą, kur jo draugai prieš kelias dienas buvo karpiam sumetę 60 kg pašaro. Gal kažkam tai neatrodo kaip žuvies prišėrimas, bet aš visgi drįsčiau ginčytis, ypač kai akivaizdu, kad tai daroma pastoviai ir ne vienoje vietoje.

Pats tvenkinukas nėra didelis, bet ir nemažas, kaip ir visuose karpynuose, drumstas gelsvas vanduo, bet geri gyliai – nuo pusės metro iki giliausios 4 m duobės – tinkamas visur pravesti avižą.

Besiruošdamas ir leisdamas valtį į  vandenį turiu laiko apsidairyti, matosi kur juda smulkmė, tai pradedu nuo vienos iš tokių vietų, ir pirmas pusvalandis praeina nesėkmingai, absoliučiai be jokio kibimo, keičiu vietą ir atsistoju pusantro metro seklumoje tarp dviejų duobių. Žuvis juda ir čia, bet kibimų nėra. Neramu dėl kitų dalyvių, kurių daugiau nei pusė nuplaukė į giliausią tvenkinio vietą, bet kol kas niekas nieko nepagauna.

Vargais negalais, itin lėtu pravedimu, mažu masaliuku ir svoriu pakabinu pirmą žuvį –  pasirodo vandens paviršiuje knibžda saulažuvės. Po jos papuola pora kuojyčių po 14-15 cm ir pagaliau suspurda kažkas didesnio, 23 cm plakiukas. Vieta užsirakina, daugiau nieko nebeduoda, vėjas pradeda kilti. Aplinkui ramu, kiek matau, tik vienas dalyvis netoli manęs ištraukia porą karosų po 30+ cm, pavydu. 

Persikeliu į kitą vietą, persimesdamas keliais žodžiais su kitais dalyviais, panašu, kad šiandien žuvis labai pasyvi, geriausi laimikiai – iki 30 cm karosai, kurių irgi pagauti tik keli. Atsistoju nieko neišsiskiriančioje įlankėlėje, keičiu masalus vieną po kito – ir labai sunku atitaikyti, žuvis lyg ir linksta prie rudos, gelsvos spalvos masalo, bet pastoviai laikas nuo laiko praleidžiui karosines baltas gumas – ir pagaliau pasiteisina, iš tos pačios vietos ištraukiu du karosus, 25 – 28 cm. Arčiau kranto sėdi kuojytės kurios ima kirmino tipo pilkos spalvos gumas.

Taip trys valandos ir praeina, pora plakiukų, du karosai ir kuojytės sudarė didžiąją dalį laimikio. Kyla vėjas. Per valandos pertrauka pabendravęs su kitais sužinau, kad dienos bigfishai vis dar yra tie patys karosai 30+ cm, kurių ne vienas dalyvis jau pagavo. Na, aš tokių dydžių nemačiau, net ir kibimų neturėjau, tiesa vienas rimtesnis timptelėjimas buvo bet tik  tiek. 

Po pietų pradedame žvejoti pačią pačią nekibos valandą – nuo 13. Vėjas pakyla toks, kad mane net su išskleistu inkaru neša iš vietos – žuvys aišku niekuo nesidomi, visi dalyviai lekioja nuo vieno krašto į kitą, bet neatrodo kad kam nors sektųsi. Apmėtęs visus krantus grįžtu į karosų įlanką, čia stovi tik mažos kuojytės. Pavyksta ant baltos gumos parvilkti didesnį plakį. Praeina dvi su puse valandos, per kurias galima sakyti, viena normali žuvis. Atsistoju prie kranto, kur vienas dalyvis dar ištraukė karosą, ir jau kalbu maldas Neptūnui, nes finišas, panašu, bus ne stebuklingas. Ir stebuklas – maldos išklausytos – ant balto bugstick’o, poliario tipo masalo griebia riebus karosas beveik iš tvenkinio vidurio. Traukiasi sunkiai, iki varžybų pabaigos 5 minutės! Vargais negalais, likus 2 minutėms iki finalo jį išsikeliu. Maldos tikrai išklausytos – 32.5 cm!

Skaičiuojami dalyvių rezultatai, bent šį kartą nebuvo nulių, visi kažką pagavo. Organizatorius pradeda vardinti dalyvius nuo 10 vietos, kur sako kad šis sugaudė visus  168 cm – visi susižvalgo, organizatorius visgi pasitaiso, kad 108 cm – jau ramiau. Kiek su kuo kalbėjau žinau, kad turėčiau būti penkete, kolega prognozuoja antrą vietą. Čia pirmas netikėtumas – pasirodo mano karosas ir buvo didžiausia dienos žuvis! Čia tai siurprizas – nors dydis ir neįspūdingas, ir buvo panašių žuvų, joms iki bigfisho pritrūko vos 1 cm. Man rodos kad galimai tai yra mažiausias bigfishas per visą varžybų istoriją, na, bet negi dabar atsisakysi trofėjaus, kurio kolekcijoje dar neturėjau.

3 vietą užima Dovydas, kuriam berods dar nėra dešimt metų, bet akivaizdžiai užaugs tikra spiningo mašina – vaikinas mėtė kol jam pūtė valtį, sąžiningai atžvejojo varžybas, prasimėtė per pietų pertrauką ir toliau tęsė žvejybą varžybom pasibaigus, kol atėjo laikas apdovanojimams.. Nemanau, kad dar nors vienam dalyviui užteko tiek parako.

Ir lemiama akimirka – antra vieta, antrą vietą ima dalyvis, su kuriuo poroje buvome Klaipėdoje, su karosais ir plakiais. Visgi pirma vieta mano, ir ją atnešė karosas užkibęs paskutinėmis minutėmis (kitaip būčiau buvęs antras) – tikrai nesitikėjau, mano laimė kitiems dalyviams kibo prasčiau. Reziumuojant – žuvis rinkosi gelsvą, rusvą spalvą, didžiausios buvo pagautos ant mano tikriausiai mažiausiai naudojamos, baltos spalvos, kurios atsitiktinai buvau įsidėjęs dvi pagrindines formas – EpicBite swiftleech ir EpicBite bugsticką. Bendras sugautos žuvies ilgis per 6 valandas – 212.8 cm, viso pagavau 25 žuvis, iš kurių matuojamos buvo 10.

Nors šiemet sekasi puikiai (nors jei teisingiau, kitiems sekasi tikrai prastai) ir visos varžybos, kuriose dalyvauta buvo su prizinėmis vietomis, pasiskaičiavau baudos taškus (čempionato taurę gauna dalyvis surinkęs mažiausiai baudos taškų), juos turiu visus septynis – gaila, tačiau mano prasileidimas Klaipėdoje, kur tikrai buvo visi šansai pirmai vietai, man tikrai nepadeda, o paskutiniame etape, Arvydų pramoginiuose tvenkiniuose, bent du dalyviai dar tikrai turi visus šansus surinkti pirmas vietas ir tapti čempionais, taigi kova tikrai nebaigta 🙂