Su kiekvienu metimu ir su kiekviena nauja pinto valo rite, turiu pripažinti, kad pats sunkiausiai pasirenkamas dalykas visoje avižadrebio epopėjoje yra valo pasirinkimas, todėl pirmoji apžvalga šiame puslapyje bus būtent valo apžvalga, ir jų dar stovi visa eilė.
Ši įvadinė dalis valų apžvalgose tikriausiai dažnai kartosis, tačiau manau yra būtina tam, kad būtų aiškiau suprasti apie ką tiksliai eina kalba ir kokie vertinimo kriterijai. Tradiciškai valai vertinami pagal tai kokiam krūviui esant nutrūksta (tensile strength), atsparumą trinčiai (abrasion), mazgų laikymą, šiaip tradiciškai pagrindiniai parametrai yra valo storis, pintiems valams – medžiagos, gijų skaičius, pynimas, ir pan, tačiau akivaizdu kad marketinginis tekstas ant pakuotės yra viena, o panaudojimas realybėje gali būti ir visai kas kita.
Taip pat, noriu pabrėžti, kad šio ir visų kitų valų bandymai daryti ne laboratorijoje esant optimalioms sąlygoms, o realioms lauko. Kita vertus, čia nėra jokių ekstremalių išbandymų jūros vandeniu, mėnesį rūgusio valo testavimo ar tikrinimas kiek ilgai jis gali išgulėti ant saulės neprarasdamas esminių savybių. Pagrindinis apžvalgos tikslas – patikrinti kaip šis valas tinka kasdieninei žvejybai. Mielai padaryčiau paties valo nuotrauką su mikroskopu, deja, jo neturiu ir tiesą sakant, neradau nei kas turėtų iš pažįstamų, nei kas darytų komercines nuotraukas.

Taigi, pristatau dienos herojų, Azura Safina 0.2 PE, 0.076 mm storio, laikantis 1.8 kg. Apie Safina valą buvau jau girdėjęs ne vieną nuomonę, kurios iš esmės visos buvo geros ir kalba labiausiai sukosi apie, tarkim, slidžiausią dalyką – deklaruojamą ir realų valo storį. Valas nėra iš pigiųjų, ~25 pinigai už 150 m. visgi yra visai nemažai, nors ir ne Varivas įkainiai.
Išpakavus – gandai pasitvirtina, valas plonytis, vizualiai neatrodo nei užstorintas, nei plokščias. Krenta lengvai, minkštas. Puiku! Dar apie apie valo formą ir plokštumą – dalis gamintojų deklaruoja valus kaip 0.06 mm storio, tačiau valas yra kaip kaspinas – jis plokščias ir platus. Toks valas ir metamas prasčiau ir tikrai gerokai storesnis nei 0.06 mm per savo plačiausią vietą. Taigi, pirmas vaizdas džiugina, skubu persivynioti būgnelį. Safina slysta per žiedelius puikiai, panašu kad vienodas storis per visą diametrą.
Ateičiai manau reikės pamėginti tikrint realų svorį, prie kurio valas nutrūksta, tačiau vienas paprasčiausių 0.2 – 0.25 PE testų – kiek sunku valą nutraukti paprasčiausiai rankomis. Valas nutrūksta, tačiau ne taip jau lengvai, manau visai neblogai – net ir įkabinus į žolę dar būtų galima ištraukti nepaliekant avižos.
Kelios žvejybos, ir pasimato ne tokie geri dalykai – begaudant kuojytes prašoka viena didesnė, pokšt! Valas trūksta, ir dar ne bet kur, o ties viršūne. Na, kam nepasitaiko. Man, tiesa sakant iki šiol dar taip avižadrebyje nepasitaikė.
Gūžteliu pečiais, temsta, tą vakarą žvejyba jau baigta. Sekančias dienas drebinam toliau – įkabinus ir patempus povandeninę šaknį valas staiga trūksta.. ties rite. Kitą kartą – maždaug ties viduriu išvynioto valo. It’s not you, it’s me, sakau aš jam ir apžiūriu visus žiedelius ar nepažeisti.
Dėl visa ko, pakeičiu meškerę į minkštesnę. Dar kartą trūksta kažkur per meškerės vidurį. Dabar jau žiūriu, ar tik ne ritė man čia kažką krečia. Darosi akivaizdu kad valas labai neatsparus pažeidimams – jei tik valo struktūra nors kiek pažeidžiama, čia viskas ir baigiasi. Kodėl pažeidžiama ir kaip pažeidimai atsiranda ties valo viduriu, o ne jo pabaiga – man paslaptis. Dar kelios žvejybos, dedu būgnelį su valu į šoną. Charakteriai nesutapo, o gaila.
—-
Papildau ir atnaujinu po kelių žvejybų – kadangi išmesti gaila, su šiuo valu atžvejojau dar kelias sesijas, ir panašu kad mano gautas valas buvo mechaniškai pažeistas pirmuose 20-30 metrų. Tiek valo išmetus nutrūkimai baigėsi, pavyko iškrapštyti ir 1.4 kg lydekioką. Tačiau dėl atsparumo pažeidimams abejonių išlieka labai daug, ir vis gi tai ne tas valas kuriuo pasitikėčiau ir imčiau kaip pagrindinį į žvejybą.
Kitas labai nemalonus momentas – valas labai linkęs painiotis. Jau senokai atpratau nuo „barzdų“, bet šis valas susukdavo bent po vieną kas žvejybą. Metasi ir slysta vis dar puikiai, tas tiesa, tačiau vargas su valo pynimusi ir nutrūkimais, deja, tam žavesio neprideda.
—
Įvertinimai:
Atsparumas trinčiai ir pažeidimams – ★★☆☆☆
Storio atitikimas pagal gamintojo deklaraciją – ★★★★★
Mazgų laikymas – ★★★★☆
Tvirtumas – ★★★☆☆
Kainos ir kokybės santykis – ★★☆☆☆
Reziumuojant: tikrai gražus, plonas ir slidus valas ir labai norėjau kad man Safina patiktų. Gaila, kad su bjauriu charakteriu. Mano nuomone, puikiai tinka labai tikslingoje smulkių žuvų žvejyboje, tarkim aukšlių ar kitų mekšrų – šiukšlių. Į „rimtą“ žvejybą, kur gali užkibti daugiau nei 100 g. sverianti žuvis, tokį valą paimti bijočiau, nes tiesiog neaišku ar jis nenutrūks lemiamu momentu.

