Kas yra avižadrebis jau tikriausiai žinote, gal jau turite ir su kuo žvejoti. Jei taip, kelias sekančias pastraipas galite praleisti ir eikite kiek žemiau. Jei ne, ir tik pradedate savo avižisto karjerą, ir dar setuko nesusirinkote, ar turite klausimų apie biudžetą – greitai prabėkime visus pagrindinius elementus.

Pagrindiniai įrankiai žvejo avižėle arsenale yra, žinoma, avižėlė, be kurios šis žvejybos būdas neįmanomas. Pačiai žvejybos pradžiai, o galbūt ir visam sezonui rekomenduočiau išbandyti kuo įvairesnius svorius, nuo 0.01 g. iki kad ir 2 g. Kodėl? Nes kiekvieno žvejybos būdas skirtingas ir žmonėms prilimpa skirtingai. Vieni mėgsta sunkesnius svorius ir dugno aparimą, kiti mano kad masalas turėtų skęsti lėtai, plastiškai. Avižadrebio apibrėžimų yra visokiausių ir nors 2 g. ten paprastai nefigūruoja, tačiau manau kad visgi tikslas yra gerai praleisti laiką ir pagauti žuvį maloniausių būdu. Apie mano dažniausiai naudojamas avižėles ir bendrą patirtį daugiau aprašiau čia.
Toliau manau antras pagal svarbumą dalykas yra tai, ką ant tos avižos kabinsite. Ko jau ko, bet dirbtinių masalų pasirinkimo Lietuvėlėje tikrai netrūksta ir pernai vien masalų gamintojų, nekalbant apie masalų modelius, padaugėjo tikriausiai bent dvigubai, tai manau tikrai be jokių problemų rasite tiek didesnėse žvejybos parduotuvėse, tiek internete. Plačiau apie bazinius masalus straipsnį rasite čia.
Toliau eina trys dalykai kurie gali būti labai įvairūs, nes būtent šioje vietoje pas visus žvejus gali būti skirtingi – valas, meškerė ir ritė. Galbūt mažiausiai dėmesio skirčiau ritei – čia galima išleisti ir kelis šimtus eurų, bet mano nuomone, ypač žvejybos pradžioje to daryti neverta ir kuo puikiausiai sugaudysite su biudžetine kiniška ritele, svarbu, kad ji būtų lengva (iki 200 g, iki 2500 dydis) ir būgnelis būtų seklus, kad būtų geresnis užmetimo nuotolis. Brangesnės ritės, aišku, malonesnės ir lengvesnės, tačiau skirtumas perėjus nuo spininginės ritės ant lengvos pigios avižadrebio tipo ritės, bus gerokai didesnis, nei perėjus tarp tos pačios klasės ričių iki kitą kainos kategoriją. Jei jau kalbame apie gamintojus, dažniausiai tarp žvejų minimos Kastking Kestrel ritės, kurių kainos prasideda bene nuo 40 Eur, ir pirmai žvejybos pradžiai tikrai tinka. Aš dažniausiai naudoju Tsurinoya Kingfisher, kuri beveik dvigubai brangesnė (gal apie 75 Eur) bet man malonesnė už kestrelį. Na ir standartinis variantas premium segmente – Shimano Vanford ritės, kurių kainos apie 200 Eur. Nesvarbu, kurią ritę renkatės, bet rekomenduoju nedaryti klaidos ir imti iš karto antrą būgnelį, nes valą žvejybos metu anksčiau ar vėliau norėsite ir pasikeisti.
Toliau, renkamės valą. Avižadrebio žvejyboje naudojami ploni valai, jei norisi tik išbandyti šį būdą – galima imti ploną monofilamentinį kokių 0.1 mm valą ar dar kiek plonesnį 0.08 Stroft’ą ir pirmyn. Tačiau mano nuomone tikras šios žvejybos grožis atsiskleidžia su plonu pintu valu – 0.2 – 0.3 PE japoniškais valais. Šiuo atveju iš biudžetinės Kinijos rinkos neturiu ką rekomenduoti, nes nieko gero ten dar nesu radęs – pats ploniausias valas kuris kaip ir atitiktu parametrus buvo iš tikrųjų kaspino formos – plonas, bet platus. Su tokiu valu ir užmetimo nuotolis mažesnis ir jautrumas, bent jau mano nuomone sumažėja. Tikriausiai geriausias bandytas valas iki šiol yra YGK Upgrade x4, kurio kaina apie 25-30 Eur – deja, gerų pigių pintų valų kol kas nėra. Ar naudoti pavadėlį? Dažniausiai avižadrebio pradedantieji be pavadėlio nežvejoja, tačiau galiu pasakyti, kad visgi pagrindiniai valai ploni, kiekvienas mazgas daro įtakos bendram valo stiprumui, nutrauktus pavadėlius perrišinėti galų gale atsibosta ir jų funkcija šioje žvejyboje kaip ir jokia – nuo lydekos dantų tokie ploni pavadėliai vis tiek neapsaugos, o plonyčių pintukų žuvys labai ir nesibaido.
Na ir meškerė, tikriausiai visų žvejybos pradžioje būna bet kokia, jei nepirkta specialiai – galima aviža gaudyti ir lengvu spiningėliu, tačiau jausmas bus ne tas. O renkantis meškerę avižadrebiui, tai vėlgi, labai individualus dalykas priklausantis nuo žvejybos būdo – vieni mėgsta aštrias, kietas meškeres, kitiems patinka lankstesni kotai. Mano pasiūlymas būtų išbandyti kelis variantus kad ir parduotuvėje, nes meškerės tikrai dirba skirtingai. Kainos prasideda nuo maždaug 40 Eur už pigiausius pakenčiamus variantus, ir kyla iki 200-250 Eur premium segmento, už kurio lubos tai jau dangus, nes tikrai galima japoniškam kotui išleisti ir 400 ir 600 eurų ar dar daugiau.
Taigi, jei imtume pigiausius kainos rėžius, su kompromisais žvejybą avižadrebiu galite pradėti maždaug už kokį 120 Eur su viskuo. Žinoma, tai bus visiškai bazinė komplektacija su keliomis avižėlėmis, monofilamentiniu valu, tačiau toks rinkinys jau leis patirti pradinį avižadrebio žvejybos malonumą. O jei dar ir kokį bonusiuką pasikinkysite, džiaugsmo bus tikrai nemažai. Ateityje bežvejojant jau bus gerokai aiškiau kokių upgreidų reikia.
Kaip ir visiems, pavasaris man – labai laukiamas laikas. Drebinti galima kad ir tik ledui nuėjus, bet geresnių rezultatų neverta tikėtis, žuvis vangi, pasyvi, ją krapštyti iš dugno gal ir nėra maloniausias užsiėmimas, tačiau po žieminės pertraukos pirmas ešeriukas po ledo avižadrebio žvejyboje jau suteikia tiek džiaugsmo, kaip normalus bonusas sezono metu.
Todėl, bent jau aš avižadrebio žvejybos sezoną pradedu maždaug kovo viduryje nuo šapalų žūklės. Žuvys eina į pašilusį seklesnį vandenį, todėl tam itin tinkamos susisiekiančios upių senvagės ar seklesnės įlankėlės prie didesnių upių. Kartais tokios žvejybos būna tokios rezultatyvios kaip ir geriausiu sezono laiku! Didžiausias tokios žvejybos minusas – visos tos senvagės ir įlankos pakankamai žinomos vietiniams, todėl retkarčiais net sunku rasti tokiam kolchoze vietą drebinimui.

Balandis, vėlgi, labai priklauso nuo bendros šilumos, bet paprastai žuvis darosi vis aktyvesnė, pasistengus jau galima ir stovinčiuose telkiniuose vienur kitur iškrapštyti šį tą geresnio, nei ešeriukai ar šapaliukai. Visgi, dažniausiai žuvis vis dar giliai, ir jei šaltesnis vanduo, bergždžių žvejybų įprastose vietose dar būna nemažai.
Visa laimė, kad po balandžio ateina gegužė, kai tiek oras tiek vanduo jau sušyla, žuvys darosi aktyvios, ešeriai jau medžioja pilnu tempu, dar nėra įkyrių musių, ne per karšta, nedaug uodų, ir žolės vandenyje dar per daug nesuvešėję – tikriausiai mano mėgstamiausias mėnuo avižadrebio žvejybos sezone.
Kai sakoma, roges ruošk vasarą, o avižadrebiui ruoškis žiemą – pats laikas susitvarkyti įrankius, atsinaujinti ir persirišti valus, pasigaląsti avižas. Laukti jau liko nebedaug!


