Paskelbta

2025 Avižadrebio čempionato Skriaudžių etapo apžvalga

Skriaudžiuose gaudome jau trečius metus, todėl vieta nėra nauja ir pakankamai pažįstama. Tačiau šių metų Skriaudžių etapas – tarsi „ant steroidų“: su valtimis. Ir kaip jau tradiciškai būna, nors mano nuomone valtys ir avižadrebis – neatsiejami dalykai, organizatoriai sako, kad registracija vyksta vangiai. Sklinda kalbos, kad dėl to daugiau etapų iš valčių gal ir nebebus. Visgi dieną prieš startą rezultatai jau visai neblogi – prisiregistruoja 29 dalyviai. Dalis jų neturi valčių ir nelipa į vandenį. Kaip tokiu atveju įmanomas etapas „iš valčių“, kai žvejojama nuo kranto – neaišku. Bet kaip visada, tai galima nurašyti mėgėjų, o ne profesionalų čempionatui.

Šį kartą prizas tikrai išskirtinis – „Galaxy Kayaks“ dovanoja apie 500 eurų vertės kajaką. Tai vertė, kuri berods viršija tiek pernykščio, tiek užpernai metų nugalėtojų prizus kartu sudėjus. Smagu, kad atskiri etapai, ypač Klaipėdos, rėmėjų dėka („Fish On“ ir dabar – Skriaudžių), pagaliau gauna tikrai išskirtinius ir vertingus prizus. Kadangi kajakai – tikrai mano arkliukas, nors vieno dar vieno man ir nereikia (jau turiu tris), noras užimti kuo aukštesnę vietą vis tiek lieka.

Kelios dienos prieš varžybas užsuku į Skriaudžius pasiplaukioti – garsiosios Skriaudžių žolės jau apėmusios pusę vieno tvenkinio ir dalį kito. Trečiajame – tiek užžėlę, kad belikę vos keli langai atviro vandens. Šį tvenkinį iškart atmetu, nors pagal varžybų taisykles jame irgi galima žvejoti.

Trumpai prisiminus praėjusių metų etapą – buvo nekaip. Gaudėm nuo kranto, su 130,5 cm likau trečias, o iš 27 dalyvių tik 4 sugavo po 10 įskaitinių žuvų. Užpernai – 151 cm ir septinta vieta, tad ir šiemet stebuklų nesitikėjau.

Apsiplaukęs didįjį tvenkinį matau karšius besivartančius tarp žolių, raudės taip pat pliaukši, bet nėra jokių galimybių įmesti – vienas vientisas žolių kilimas. Pakraščiuose randu kelis ešeriukus, šiek tiek labai smulkių kuojyčių, porą plakiukų – situacija atrodo beviltiška.

Antrame tvenkinyje mažiau žolių, bet ir žymiai mažiau gylio. Visgi kibimai čia žymiai geresni – žuvies atrodo nemažai, bet kimba vangiai. Keli ešeriukai, pora smulkių lydekėlių, kol galiausiai randu raudžių kampą. Čia užkimba tikrai graži, 31 cm mamulė – turbūt didžiausia mano sugauta Skriaudžiuose (neskaitant lydekų iki 50 cm, kurios vis tiek neįskaitinės). Surenku dar apie 10 įvairaus dydžio raudžių – planas jau aiškėja ir atrodo optimistiškiau nei per ankstesnes treniruotes. Kimba ir lydekos, akivaizdu, kad jų čia nemažai ir yra gerokai didesnių, sprendžiant iš randų, kuriuos turėjo beveik visos pagautos „šaudyklės“.

Dieną prieš pagerėja ir orai – nors prognozavo stiprų vėją ir lietų, viskas pasisuka į gerąją pusę. Nors varžybų jau ne viena krūva, vis dar mokausi ne tik žvejoti, bet ir psichologiškai pasiruošti. Praėjusios varžybos Klaipėdoje buvo tikrai sunkios – gandai, ir dar prieš akis velkamas Ovidijaus karšis demoralizavo. Palūžau antroje varžybų pusėje, kai liko kelios valandos.

Šį kartą, galima sakyti, pasimokiau iš klaidų, bet, kaip visada, naujų vis tiek neapsieita. Pradinis planas pasiteisina, bet, kaip dažnai būna, žuvis per kelias dienas pakeičia vietas ir mitybos režimą. Atplaukiu į „savo“ kampą – nieko. O tuo metu vos už 10 metrų vienas dalyvis jau velka karšį, tada dar kažką didesnio. Kitas dalyvis iš kitos pusės jau traukia, rodos, trečią ešerį. Aš vis dar tuščias.

Keičiu svorius, masalus, plaukiu arčiau žolių – ir pagaliau atsidaro raudės, nors ir mažesnės nei treniruotės metu. Viena – visai gera, apie 25 cm, deja, nusipurto. Galėjau kažką padaryti, bet kabliukas buvo labai lengvai įsikabinęs – 16 numeris, deja.

Iki pietų jau turiu 10 žuvų, bet dauguma nedidelės. Mano kampas neveikia, svarstau plaukti į didįjį tvenkinį – žinau kelias vietas, kur gal pagaučiau didesnį ešerį. Viena vieta tuščia, kita – irgi, trečia – jau užimta. Grįžtu atgal ir laikausi pirminio plano.

Kaip visada – gandai sklando: „didelių lydekų yra“, „ne vienas karšis jau pagautas“. Ir mačiau pats, kad pagavo didesnių žuvų, nei turėjau ir aš. Bet, kaip nusprendžiau po Klaipėdos etapo – žvejosiu iki galo. Grįžtu į mažesnį tvenkinį, situacija pagerėja, bet žvejoti reikia tiesiai žolėse. Išprašau ir 27 cm raudę. Kimba visai neblogai, tik kitos raudės – mažos.

Turiu susirišęs dvi meškeres, laikas nuo laiko pamėtau lydekinį masalą. Nuo 14 val. prasideda oficialus lydekų medžioklės sezonas – ištraukiu tris iš eilės (visos iki 40 cm), ir tada padarau klaidą, kuri kainuoja etapą. Ketvirtoji lydeka – jau legalaus dydžio – šauna į šoną, stabdis kaukia, prisistabdau, traukiu graibštą… ir, siekdamas graibšto, akimirkai atleidžiu įtemptą valą – to užtenka, ji nusipurto. Nusivylimas. Gal būtų nusipurčiusi ir keliant į valtį, bet klaida – vaikiška ir labai apmaudi.

Ir čia – finišas. Kas laimės – jau aišku iš matytų žuvų. Gandai sklando, kad sugauta 90 cm žuvis, krūva karšių. Savo rezultatą laikau apie vidurį – spėju kokia 13 vieta. Po ilgo taškų skaičiavimo – rezultatai. Pradedama nuo dešimtos vietos – beveik 170 cm. Jau neblogai, nes tiksliai savo žuvų neskaičiavau – buvau numatęs kokius 170+ cm.

Skaičiai kyla, imu abejoti, ar tik nepasibranginau. Big Fish – 52.5 cm – dvigubai apmaudu, nes ta lydeka, kuri pabėgo, buvo, mano nuomone, didesnė.

Kai jau susitaikau, kad nesu dešimtuke, staigmena – mano ilgis 183 cm ir… 4 vieta! O nemaloniai nustebina, kad trečia vieta – vos 5 mm toliau, o antra – tik 1 cm. Pirmos vietos dar toli – „Iron Cross“ paima pergalę užtikrintai su 222 cm ir jau akimis glosto kajaką 🙂

Reziumė: varžybos – kaip visada prastesnės nei treniruotė. Džiaugiuosi, kad iš dalies pasimokiau iš klaidų, bet vis tiek padariau naujų. Kol kas čempionate berods dar su 3 dalyviais užimu antrą vietą bendroje įskaitoje pal taškus. Sekantis etapas – Kauno marios Street Fishing, po kurio manau lyderis bus gerokai aiškesnis. Deja, į šį etapą po poros treniruočių nededu jokių vilčių – tikslas, kad ir kaip juokingai skambėtų – pagauti 10 žuvų. Šių metų atšalusi gegužė (standartiškai absoliučiai geriausias mėnuo avižadrebiui metuose) sujaukė viską, ir strategijas išradinėti reikia per naują, žuvis pasyvi ir kimba labai atsargiai.